Mankštos vaikučiams ir mamytėms

Būreliai vaikams: kaip pasirinkti?

Kada vaikas turi pradėti lankyti būrelius?

Vieno teisingo atsakymo į šį klausimą nėra. Jei su vaiku praleidžiate pakankamai daugkokybiško laiko, daugeliu atvejų pakaks, jei vaikas pradės lankyti būrelius nuo antrosios klasės ar įpusėjus pirmiesiems mokslo metams (kuomet apsipras su nauja dienotvarke ir adaptuosis mokykloje).

Neverta skubėti ir apkrauti vaiką papildoma veikla: pagrindinis ikimokyklinuko „darbas“ yra žaisti, mokytis bendrauti su kitais vaikais, pažinti pasaulį ir įgauti pagrindinių socialinių įgūdžių. Šiuo raidos etapu vaiko raidai ir asmenybės formavimuisi daugiau naudos duoda ne būreliai, o su tėvais praleidžiamas kokybiškas laikas.  

Tyrimai rodo, kad ikimokyklinukai, lankę intensyvius kokios nors srities užsiėmimus, nors ir būdavo pranašesni už bendraamžius toje konkrečioje srityje, paprastai būdavo mažiau kūrybiški, o jų emocinis intelektas būdavo žemesnis nei kitų panašaus amžiaus vaikų (bendras intelekto koeficientas iš esmės nesiskirdavo).  

Be kita ko, praleisdami daugiau laiko su vaiku, kartu išbandydami įvairių veiklų, turėsite daugiau galimybių pastebėti vaiko gabumus, polinkius, suprasti jo norus, o tai padės Jums tinkamiau parinkti būrelį popamokinei veiklai.

Būreliai ikimokyklinukams - kada būrelius verta pradėti lankyti anksčiau? 

pasitaiko aplinkybių, kai papildomo ugdymo užsiėmimus verta pradėti lankyti anksčiau. Pavyzdžiui:

Vaikui trūksta bendravimo su panašaus amžiaus vaikais. Jei vaikas nelanko vaikų darželio, lankyti būrelius jam reikėtų jau vien todėl, kad turėtų galimybę pabendrauti ir pažaisti su savo bendraamžiais.

Jums trūksta įgūdžių ar idėjų, kaip užsiimti su vaiku. Kartu su vaiku lankydami pamokėles galite pasisemti idėjų, kaip organizuoti užsiėmimus, kaip sudominti vaiką, kaip parinkti jo amžiui tinkamas užduotis ar veiklą. Tai pravers ir tuo atveju, jei, pavyzdžiui, piešėte ar muzikavote taip seniai, kada net nebežinote nuo ko pradėti.

Vaikas turi ypatingų gabumų (talentų). Nors labiau tikėtina, kad vaiko polinkiai ir gabumai išryškės pradinėse klasėse, kai kuriais atvejais juos galite pastebėti ir šiems sulaukus vos trejų ar ketverių. Tokiais atvejais, jei vaikas rodo susidomėjimą ir norą, galite jam padėti šį talentą puoselėti.

Vaikui reikia daugiau fizinio aktyvumo. Jei dėl Jūsų gyvenimo būdo vaikas per mažai juda, galbūt norėsite, kad sporto būrelius jis pradėtų lankyti anksčiau. Tą patį, bet dėl kiek kitų priežasčių norėsite padaryti, jai vaikas turi labai daug energijos ir jam reikia daugiau progų išsilieti.

Kaip pasirinkti tinkamą būrelį?

Apsispręskite, kokie Jūsų tikslai. Atsakę į klausimą „Kokiu tikslu?“, lengviau atsakysite į klausimą „Kokį būrelį lankyti?“ Gal norite, kad tobulėtų tam tikrai vaiko talentai? O gal reikia, kad vaikas išmoktų kažko naujo – pavyzdžiui plaukti? Tikslas gali būti ir tiesiog rasti vaikui įdomios veiklos, kuri nukreiptų vaiko energiją tinkama linkme, atitrauktų nuo kompiuterio ar betikslio trynimosi kiemuose.

Sudominkite vaiką. Vaikai gali natūraliai perimti tėvų pomėgius (ar profesiją): ar tai būtų muzika, ar dekupažas, ar stalo tenisas. Jei tai ne Jūsų atvejis, tiesiog sudarykite vaikui progų susipažinti su kuo įvairesnėmis sritimis: lankykitės su su vaiku renginiuose, koncertuose, dirbtuvėse, muziejuose, eikite į žygius, keliaukite. Apsilankymas planetariume gali paskatinti susidomėti astronomija, „Miegančiosios gražuolės“ baletas – lankyti šokių pamokas ir t.t.

Leiskite vaikui eksperimentuoti. Iki ankstyvos paauglystės vaiko norai ir pomėgiai gali dažnai keistis. Vieną dieną jis gali norėti mokytis groti gitara, kitą – žaisti krepšinį. Nebūtinai tai yra blogai – tik išbandęs vaikas gali žinoti, kas jam (pa)tinka, o kas – ne. Kad eksperimentai netaptų mėtimusi nuo to prie ano, skatinkite vaiką pasverti ir argumentuoti savo pasirinkimą (plačiau – kitoje pastraipoje).

Leiskite vaikui (argumentuotai) rinktis. Jei vaikas išreiškė norą lankyti vieną ar kitą būrelį, klauskite vaiko, kodėl jo pasirinkimas būtent toks, ko jis tikisi išmokti ar kokių rezultatų pasiekti. Argumentuodamas savo pasirinkimą vaikas mokysis priimti pasvertus sprendimus bei atsakomybės už juos. Jei vaiko lūkesčiai prasilenkia su realybe (pavyzdžiui, jis tikisi tapti gitaros virtuozu po vieno-kito mėnesio), tai proga su vaiku aptarti sunkaus, nuoseklaus darbo būtinybę siekiant tikslo (nepamirškite priminti, kad Jūs jį palaikysite, net jei jam ne viskas seksis). Žinoma, nepaisant Jūsų pastangų, vaikas gali priimti ir ne patį „teisingiausią“ sprendimą, tačiau klaidos – mokymosi dalis.

Neverskite vaiko lankyti būrelio, kurio jis nenori.  Gali būti, kad vaikas atsisakys lankyti būrelį. Kartais su tokiu sprendimu gali būti sunku susitaikyti, ypač jei vaikas yra talentingas ir jam puikiai sekasi. Tačiau prisiminkite, kad svarbiausia yra vaiko norai – jis neprivalo įgyvendint Jūsų neišsipildžiusių svajonių. Pasikalbėkite su vaiku kaip su suaugusiu žmogumi: toks jo sprendimas greičiausiai turi rimtą priežastį: nepatinka vadovas, jis jaučia nepasitikėjimą savo jėgomis, jam ne(be)patinka ta veikla arba atsirado kita veikla, kuri jį šiuo metu domina daug labiau. Galbūt pokalbio metu pavyks rasti išeitį ir pakeisti vaiko nusistatymą. Jei ne, greičiausiai priežastis yra tokia rimta, kad nieko kito, kaip gerbti vaiko sprendimą, nebeliks.

Bandomieji užsiėmimai. Gera mintis, prieš pasirašant ilgalaikę sutartį, sutarti dėl bandomųjų užsiėmimų. Galbūt per juos vaikas supras, kad tikėjosi ne to. Galbūt Jūsų netenkins užsiėmimų kokybė. Jei vaikas dar per mažas, kad galėtų įvertinti užsiėmimų kokybę, patys stebėtojo teisėmis apsilankykite bent viename jų.

Daugiau būrelių nereiškia geriau. Kai kurie tėvai mėgsta pasipuikuoti, kiek daug įvairių būrelių lanko jų vaikas. Būreliai, be abejo, yra naudingi, tačiau kad ir kokio amžiaus būtų vaikas, jam reikia laisvalaikio, kurį jis skirtų paprasčiausiam bendravimui ir žaidimams su draugais ir šeimos nariais. Laisvalaikio reikia ir savarankiškam (laisvam) pasaulio tyrinėjimui – gal būtent tokių laisvų tyrinėjimų metu vaikas atras sritį, kuri taps jo gyvenimo aistra.

Kaina ir užsiėmimų lygis. Kai kurie būreliai gali kainuoti palyginti nedaug. Kiti užsiėmimai ir jiems reikalinga apranga, inventorius gali pareikalauti gana plačiai atverti piniginę. Paprastai, kuo vaikas talentingesnis, tuo geresnių (ir brangesnių) mokytojų ir vadovų gali reikti – kitaip vaikas neišnaudos visų talento teikiamų galimybių. Iš kitos pusės, tai gali būti puiki investicija į vaiko ateitį – galbūt jis taps pasaulinio lygio sportininku ar menininku. Jei vaikas yra ypatingai gabus, tačiau Jūsų finansinės galimybės ribotos, apsvarstykite galimybę gauti paramą iš valstybinių organizacijų ar privačių rėmėjų.

PATARIMAS: nebūtina vaikytis garsių vardų ar prestižinių įstaigų: visai tikėtina, kad scenos žvaigždės vokalo pamokos kainuos gerokai daugiau, nei puikaus „nežinomo“ pedagogo, kuris vaikui skirs daugiau dėmesio ir gebės parinkti tinkamesnius mokymo metodus.

Druska vaikų mityboje

Druska pabrėžia patiekalų ir produktų skonio savybes. Ji reikalinga augančiam organizmui. Tačiau ar ne per daug mes jos vartojame? O juk tą patį maistą, kurį sūdome druska,  duodame savo mažiesiems...

 

Druskos vartojimo norma per dieną , kurią rekomenduoja Pasaulinė sveikatos organizacija: 

Vaikams : 0 – 10 mėn.  būtina 0,2 g druskos ;

1 m. -  0,5 g;

2-3m. – 2 g;

4-6m. – 3 g;

Suaugusiajam iki 5 g.

 

Prisiminkime, kad vienas nubrauktas ( be kaupo ) arbatinis šaukštelis druskos sveria 5 gramus. Taigi aritmetika labi paprasta – mamytėms ir tėveliams per dieną reikia suvartoti arbatinį šaukštelį druskos, vaikams – pagal amžių tris-keturis kartus mažiau. Tačiau atsiminkite, kad trečdalis organizmo druskos poreikio jau yra  produktuose. Palyginimui – vienoje riekėje juodos duonos yra apie 0,3 g druskos.

 

Ar reikia druskos?

 

Maitinamas motinos pienu, kūdikis reikiamą kiekį druskos jau gauna su maistu.

Į vaikų iki vienerių metų maistą specialistai ragina nedėti druskos. Ir vaikučio pratinti prie druskos tikrai nereikia. Kūdikių maistą gaminančios kompanijos ruošia produktus visai druskos ir cukraus. Ant daržovių, kruopų, mėsos, žuvies konservų, skirtų kūdikiams, būna užrašas „be druskos”. Vaikui  nereikia šio svarbaus maitinimo ingrediento todėl, kad savo normos patenkinimui jam pakanka druskos, esančios natūraliuose produktuose (javuose, daržovėse), ir papildomai sūdyti nereikia.

 

Jei mažylis peržengė vienerių metų slenkstį, nereiškia, kad reikia greitai pereiti prie suaugusiųjų gyvenimo, mitybos. Metukų vaiko organizmas labai jautrus. Todėl neverta metukų sulaukusio mažylio „sodinti“ už suaugusiųjų stalo, maitinti sūriais ir aštriais kepsniais, rūkyta mėsa. Ankstyvame amžiuje (1-3 metai), net jei galvojame, kad „natūralios“ druskos produktuose nėra, tai sūdyti reikės tiek mažai, kad vaikų maistas suaugusiam vis vien atrodys nesūdytas.

 

Remiantis statistika, dauguma žmonių kulinarijoje vartoja druskos tiek, kad jiems būtų skanu, kitaip sakant, pagal skonį, o tai jau susidaro  apie 10-15 g į dieną. Šis kiekis tris kartus viršija dienos normą.

 

Neigiamas druskos poveikis

 

Nors dauguma tėvų žino, kad vartojat daug druskos gali pakilti kraujo spaudimas, tačiau tik nedaugelis žino, kaip druska gali rimtai paveikti jų pačių ir vaikų sveikatą.

Vaiko organizmas yra labiau jautrus ir pažeidžiamas nei suaugusiojo. Kuo mažesnis vaikas, tuo organizmui sunkiau palaikyti mineralų ( taip pat ir druskos ) balansą. Nesubrendę vaiko inkstai druskos pertekliaus nesugeba išskirti, todėl pažeidžiama medžiagų apykaita. Kiek­vie­nas vir­šy­tas gra­mas žen­kliai pa­ke­lia krau­jo­spūdį ir pa­di­di­na ri­zi­ką su­sirg­ti šir­dies bei kraujagyslių li­go­mis.

 

Mitybos įpročių formavimas

 

Tėvų užduotis yra ne išvaryti druską iš organizmo ir raciono, o suformuoti vaikui teisingą požiūrį į mitybą, nepripratinti prie aštraus ir sūdyto maisto, papildomai nesūdyti patiekalų, kurie buvo sūdyti gaminimo procese. Visi mitybos specialistai pataria riboti jau paruoštus maisto produktus, kuriuose pernelyg daug druskos: rūkytus mėsos gaminius, sūrį, konservuotus maisto produktus, padažus (majonezą, kečupą). Eks­per­tai tai vadina maiste “pa­slėp­ta” drus­ka.  Tė­vams pa­ta­ria­ma ati­džiai skai­ty­ti eti­ke­tes, ypač leng­vų už­kan­džių ir pus­ry­čių mi­ši­nių bei iš­si­rink­ti tuos, ku­riuo­se drus­kos kie­kis yra ma­žes­nis. Net perkant bulvių, mėsos ir kitus prieskonių mišinius būtina atidžiai perskaityti etiketę, kurioje nurodoma produkto sudėtis.

 

Maistą reikia sūdyti virimo ar kepimo pabaigoje. Tai padės išsaugoti vitaminus. Sūdyti maistą geriausia keliais etapais, pridedant druskos mažomis porcijomis, reikiamam skoniui pasiekti ir kad nepersūdytume. Tačiau kaip teigia dietologai, tikrasis maisto skonis juntamas tada, kai jame nėra druskos.

 

Taigi susimąstykime, ką mes ir mūsų vaikai valgome...